Kai kurios kasdienėje kalboje vartojamos sąvokos labai svarbios žmogaus dorovinės sąmonės raidai. Jeigu tik miglotai suprantame, kas yra sąžinė ar dorovė, bus sudėtinga mokytis etikos, nes truks jų aiškumo. Sąžinė duoda kryptį žmogiškiems, doriems veiksmams. Kviečiama pamąstyti, žiūrint TV laidos ištraukas, kokie įvykiai atskleidžia asmeninę sąžinės istoriją ir visuomenės sąžinės balsą. Šis mokomasis objektas sukurtas įgyvendinant Europos struktūrinių fondų finansuojamą Ugdymo plėtotės centro projektą „Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis“. Jis yra skaitmeninės mokymo priemonės doriniam ugdymui (http://smp2014do.ugdome.lt/) dalis.
PradėtiDetali informacija
Dorinis ugdymas (etika)
11, 12
sąžinė , žmoniškumas , idealusis savivaizdis , autoriteto sąžinė , dorovės dėsniai , V. Franklis , sąžinės balsas , dorovinės vertybės , žmogaus idealas , sąžinė prieš veiksmą , Sokratas , gailestis , autentiškumas , G. Hėgelis , gėda , užuojauta , sąžinės istorija , I. Kantas , sąžiningas ir nesąžiningas elgesys , Aristotelis , baimė , dorovės žodynas , visuomenė , Ė. Fromas , nuostatos , S. Šalkauskis , emocionalumas , A. Anzenbacheris , doroviniai santykiai , autonominė sąžinė , Seneka , Č. Teiloras , Epiktetas , susidvejinimas , J. Balčius , asmenybės ugdymas , dorovė , kaltė , sąžinė po veiksmo , V. Vaicekauskienė , Tomas Akvinietis , dorinis ugdymas , etika
lietuvių
UAB „Šviesa“
LTLOM 264
Ugdymo plėtotės centras. Licencija leidžia kitiems remiksuoti, keisti ir kurti kūrinio pagrindu nekomerciniais tikslais, su sąlyga, kad nurodoma autorystė ir naujieji kūriniai licencijuojami identiškomis sąlygomis http://creativecommons.org/licenses/by-nc-sa/4.0/
Ne
Nėra
Pasiekimai
Bendroji programa
- Filosofinė etika (11,12 kl.)
Veiklos sritys
- Įsisąmoninta tapatybė ir saviugda: Aš – Asmuo
- Socialiniai santykiai: Aš ir Mes
Gebėjimai
- 1.6. Apmąstydamas kasdienę etinę patirtį, mokinys suvokia skirtumą tarp faktų ir vertybių, nuomonės ir pagrįsto žinojimo, jis geba kritiškai vertinti išankstines nuostatas, nuomones ir stereotipus
- 3.5. Diskutuodamas apie teisingumą, mokinys geba vertinti gyvenimo atvejus teisingumo požiūriu atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, remdamasis mąstytojais pagrįsti savo teisingumo sampratą
Žinios ir supratimas
- Konceptualus pažinimas: mokinys suvokia skirtumą tarp faktų ir vertybių, idealo ir realybės, praktinių ir filosofinių klausimų, aprašomosios (deskriptyvinės) ir filosofinės (normatyvinės) etikos, gali paaiškinti, kodėl etika vadinama „praktine filosofija“ ir kokia „filosofinės etikos“ paskirtis
- Metaetinis suvokimas: mokinys reflektuoja savo santykius su kitais ir atsakomybę remdamasis filosofų pagrįstais etikos principais, pavyzdžiui: I. Kanto kategorinio imperatyvo formuluote „Elkis taip, kad tavo poelgio maksima galėtų tapti visuotiniu dėsniu“; prancūzų švietėjų laisvės, lygybės ir brolybės principais; Dž. Rolso nešališko teisingumo principu ir kt.
Palaukite, įkeliami duomenys